PASAKOJIMAS STAFORDŠYRO TERJERO VARDU

Taip jau išėjo, kad prieš daugelį metų šeimoje atsirado draugas, vaikų numylėtinis Stafordšyro terjeras vardu Štafikas. Geras sargas, protingas, rimtas globotinis.

Deja, ši šunų veislė gybena palyginti neilgai. Vidutinis rodiklis – 8 metai.

Artėjant šiam amžiui, mūsų draugas pasijuto blogai – dažnai gėrė vandenį ir todėl dažnai šlapinosi, tapo kaprizingas. Teko vesti jį pas gydytoją. Pirmi mediko žodžiai buvo: „Gerbiamas amžius, padėti negalime. Labai padidėjusi prostata, Operaciją buvo galima daryti iki dvejų-ketverių metų. Nėra prasmės, toliau bus blogiau“.

„Kaip blogiau?“ – susikrimtusi paklausė duktė.

„Na, stiprūs skausmai, negalėjimas šlapintis, veikiausiai teks užmigdyti“.

Reikia pasakyti, kad tie žodžiai labai sugadino mums nuotaiką.

Grįždamas namo ir matydamas, kaip iki ašarų susigraudino duktė, aš pasakiau, gal pats tuo netikėdamas: „Išgydysime, duosime poniabudės sulčių. Sumaišysime su vandeniu, tegul laka“.

Taip ir padarėme, sultys be spirito šuniui patiko.

Po mėnesio šuo pasijuto geriau, o po trijų mėnesių veterinarijos gydytojas nustebęs pasakė, kad prostata normali.

Dabar Štafikui jau 16 metų. Problemų jis neturi, ir neturės. Jis daug ką stebina. Pasivaikščiojimų metų, pamatęs priešingos lyties atstoves, plėšia iš rankos pavadėlį. Neveltui romėnai grybą vartodavo prieš smagybes.

Taip jau išėjo, kad profesorius Kuznecovas sultis bandė pelėms, o aš turiu gyvą Stafordšyro pavyzdį.

Gyvūnai nemėgsta spirito, ir tos sultys, kurios turi konservantų, netinka.

Jeigu jūs norite pratęsti kokybišką savo augintinių gyvenimą, drąsiai profilaktiškai pilkite į vandens dubenėlį natūralių sulčių be spirito.

Sveikatos jums ir jūsų draugams.

Viso geriausio!

P.S. Nuo Štafiko: